Trys skirtingi šlapio kelio bandymai
| Disciplina | Kas matuojama | Ką atsako rezultatas | Ko neatsako |
|---|---|---|---|
| Stabdymas šlapia danga | Stabdymo kelias arba lėtėjimas kontroliuojamame vandens sluoksnyje | Kaip efektyviai padanga perduoda stabdymo jėgą šlapiam asfaltui | Kada padanga išplauks gilioje provėžoje |
| Tiesinis akvaplanavimas | Greitis, kuriuo vandenyje važiuojantis ratas pasiekia nustatytą praslydimo ribą | Atsparumą išplaukimui važiuojant tiesiai per kontroliuojamą vandens lovį | Šoninį sukibimą užlietame posūkyje |
| Akvaplanavimas posūkyje | Kritinis greitis arba šoninės jėgos praradimas užlietame posūkyje | Kaip padanga išlaiko šoninį kontaktą veikiama posūkio apkrovos | Kasdienį stabdymo kelią ant plono vandens sluoksnio |
| Valdymas šlapia danga | Rato laikas, balansas ir vairuotojo kontrolė nuolat drėkinamoje trasoje | Bendrą elgesį posūkiuose ir pereinamosiose situacijose | Vien tik avarinio stabdymo ar gilaus vandens ribą |
Tyre Reviews metodikoje šlapias stabdymas matuojamas GPS įranga, o tiesiniam akvaplanavimui viena automobilio pusė važiuoja per maždaug 7 mm kontroliuojamo gylio vandens lovį. Posūkio bandyme atskirai matuojama riba, kai užlietame posūkyje prarandamas šoninis sukibimas. Todėl vienas bendras „šlapio kelio balas“ gali paslėpti vairuotojui svarbų kompromisą.
Ką rodo ES etiketės šlapio sukibimo klasė
Pagal Reglamentą (ES) 2020/740 naujų padangų etiketėje pateikiama sukibimo su šlapia danga klasė nuo A iki E. Tai standartizuotas konkretaus padangos tipo šlapio sukibimo rodiklis, naudingas pirminiam palyginimui. Etiketėje nėra atskiro tiesinio ar posūkio akvaplanavimo įvertinimo, taip pat ji neparodo šlapio valdymo ir protektoriaus savybių jam dylant.
Nuo ko priklauso akvaplanavimo rizika
- Vandens gylis: kuo storesnis vandens sluoksnis, tuo mažesnis greitis gali pakakti kontaktui prarasti.
- Greitis: didėjant greičiui protektoriui lieka mažiau laiko pašalinti vandenį iš kontakto zonos.
- Protektoriaus gylis ir dilimo forma: seklūs ar netolygiai nudilę grioveliai talpina bei nukreipia mažiau vandens.
- Padangos slėgis: tiek per mažas, tiek per didelis slėgis keičia kontakto plotą ir gali didinti riziką.
- Padangos plotis: kitoms sąlygoms sutampant platesnei padangai reikia išstumti daugiau vandens, tačiau negalima savavališkai rinktis automobiliui neleistino dydžio.
- Kelias: provėžos, prastas skersinis nuolydis ir balos gali sukurti daug gilesnį sluoksnį nei bandymų trasoje.
ADAC nurodo, kad jų 7 mm vandens gylio bandyme naujos, maždaug 8 mm pradinio protektoriaus padangos dažnai pradeda plaukti ties maždaug 75–85 km/h, o siauros 155 mm padangos gali peržengti 90 km/h. Tai nėra saugus greitis viešam keliui: reali bala gali būti gilesnė, padanga labiau nudilusi, slėgis netinkamas, o posūkis sukuria papildomą šoninę apkrovą.
Kaip sumažinti riziką prieš įvažiuojant į balą
- Smarkiai lyjant sumažinkite greitį dar prieš provėžas ar matomą vandens sankaupą.
- Padidinkite atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio ir venkite staigaus stabdymo ar krypties keitimo.
- Stebėkite vandens purslus, provėžas ir pasikeitusį ratų triukšmą – tai gali įspėti apie storėjantį vandens sluoksnį.
- Reguliariai matuokite protektorių per visą plotį ir tikrinkite automobilio gamintojo nurodytą slėgį.
- Nevertinkite ABS, ESP ar visų varančiųjų ratų kaip apsaugos nuo išplaukimo: elektronikai reikia mechaninio kontakto su keliu.
Ką daryti, jei automobilis jau pradėjo plaukti
- Laikykite vairą ramiai ir kuo tiesiau; nesukite jo staigiai ieškodami sukibimo.
- Švelniai atleiskite akceleratorių, bet venkite staigaus variklio stabdymo.
- Staigiai nestabdykite ir nedidinkite greičio, kol ratai vėl neatgaus kontakto.
- Automatinės pavarų dėžės režimo nekeiskite išplaukimo metu.
- Kai kontaktas grįžta, greitį ir kryptį koreguokite palaipsniui, įvertinę eismą aplinkui.
Kaip rinktis padangą dažnam lietui
Ieškokite ne vien aukštos ES šlapio sukibimo klasės. To paties dydžio nepriklausomame teste palyginkite šlapio stabdymo metrus, tiesinio akvaplanavimo kritinį greitį, posūkio akvaplanavimo šoninį rezultatą ir šlapio valdymo pastabas. Jei šių disciplinų nėra, šaltinis negali pagrįsti teiginio apie visą šlapio kelio saugumą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar A klasė šlapiam sukibimui reiškia geriausią atsparumą akvaplanavimui?
Ne. ES etiketė pateikia standartizuotą šlapio sukibimo klasę, bet neturi atskiro akvaplanavimo rodiklio. Tiesinį ir posūkio akvaplanavimą reikia tikrinti nepriklausomuose bandymuose.
Kokiu greičiu prasideda akvaplanavimas?
Vieno universalaus greičio nėra. Ribą keičia vandens gylis, protektorius, slėgis, plotis, kelio forma, apkrova ir posūkis. Kontroliuojamo testo skaičius nėra saugaus greičio rekomendacija viešam keliui.
Ar ABS ir ESP sustabdo akvaplanavimą?
Ne. Šios sistemos negali atkurti jėgos tarp padangos ir kelio, kai kontaktą atskiria vandens sluoksnis. Jos gali padėti tik tada, kai dalis ratų arba vėliau visi ratai vėl atgauna sukibimą.
Ar platesnė padanga visada pavojingesnė lietuje?
Kitoms sąlygoms sutampant platesnei padangai tenka išstumti daugiau vandens, bet konkretų rezultatą stipriai keičia protektoriaus konstrukcija ir dydžio variantas. Nekeiskite į neleistiną dydį vien dėl šios bendros tendencijos.
Kuris testo skaičius svarbiausias važiuojant per provėžas?
Pirmiausia žiūrėkite tiesinio akvaplanavimo kritinį greitį, o dažniems posūkiams ar persirikiavimams – ir posūkio akvaplanavimo rezultatą. Šlapio stabdymo metrai atsako į kitą, taip pat svarbų klausimą.